Mažai kas žino, kad Tauragėje gyveno ir pilyje mokėsi du broliai Žydrūnas ir Vygantas Naujokai, vėliau Klaipėdoje tapę jūrininkais, išmaišiusiais jūras ir vandenynus. Kviečiame su jais susipažinti sausio 18 d. 17 val., pasveikinti Žydrūną 80-mečio proga, kuris dar turi rašytojo bei dailininko gyslelę. Renginyje dalyvaus jo knygų "Laiškai iš jūros" bei "Ilgesio tiltai" bendraautorė

Adelė Žičkuvienė. Pamatysite specialiai parodai iš Jūrų muziejaus atvežtą "Onuškio" laivo modelį, kuris pirmasis išplaukė su Lietuvos vėliava ir LR dokumentais bei asmeninius kapitono daiktus. Žinoma, išgirsite jaudinančių brolių pasakojimų apie nuotykius vandenyne, didžiulį šeimos ilgesį ir laiškus jai.

Dar ne taip seniai Tauragė ir jos kraštas buvo daug turtingesnė savo tautine sudėtimi. Tačiau tas netolimas laikas jau atrodo kaip kitas pasaulis. Viena iš miesto bendruomenių - žydai. Tarpukario Lietuvoje jie sėkmingai integravosi, mokėjo lietuvių kalbą, tarnavo kariuomenėje, priklausė Šaulių sąjungai, rėmė pilietines iniciatyvas, daugelis buvo ištikimi savo šalies piliečiai. Deja, Europą užvaldžiusios ideologijos likimą pakreipė savaip. Tauragės archyvai ir muziejus suvienijo jėgas, surinkdami dokumentus, susijusius su žydų gyvenimu Tauragėje. Gruodžio 7 d. 15 val. įvyko parodos pristatymas, kurios metu bus pristatyti bendruomenės praeitį liudijantys dokumentai.

Lapkričio 23 d. 17 val. kviečiame į Ritos Stankevičiūtės-Kazakevičienės personalinę fotografijų parodą „AQUEOUS“. Paroda fotogalerijos bokšte veiks iki Naujųjų metų.

Šio išskirtinio projekto tikslas – unikali žinomų Lietuvos plaukimo čempionų povandeninių fotografijų paroda. Lietuvai atstovaujantys plaukikai puikiai pasirodo olimpiadų, čempionatų, kitų tarptautinių varžybų metu, todėl kasdienis visuomenės susidomėjimas plaukimo sportu ir jo atstovais nuolatos didėja. Fotografijomis atskleidžiamas žmogaus ir vandens santykis, jos turi išliekamąją vertę: per vaizdus rodoma mūsų krašto plaukimo sporto dabartis, įamžinami kelių kartų Lietuvos plaukikai. Parodos globėjas – Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.

Plaukikų portretai, sukurti po vandeniu, – naujas šalies fotografijos žvilgsnis į žmogų ir jo gyvenimo aistrą – vandenį. Apžvelgiant Lietuvos fotografijos istoriją pastebima, kad povandeninės fotografijos meistrų Lietuvoje nėra daug. Parodoje eksponuojamos fotografijos turi meninę ir išliekamąją vertę. Šios unikalios portretinės plaukikų fotografijos visuomenei perteikia plaukikų santykį su jų siekiais, kasdienybe bei filosofija kitu, netikėtu, rakursu – pirmuoju susiliejimu su vandeniu. Tai netradicinės, daug darbo, kruopštumo bei meilės fotografijai ir fotografuojamiems

Alvidas Jancevičius šiandien tauragiškiams geriausiai pažįstamas iš unikalių istorinių straipnsių apie nežinomas, užmirštas ar primirštas su Taurage susijusias asmenybes. Dar jis žinomas kaip cirko artistas ir kitų sričių specialistas. Šiandien buvusį tauragiškį su miestu sieja nedaug kas, tačiau meilė gimtajam miestui niekur nedingo. Įdomiam pašnekesiui kviečiame lapkričio 22 d. 17 val.

Dvišaliu muziejų susitarimu į Tauragės krašto muziejų mėnesiui atkeliavo itin vertingas eksponatas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune saugoma viena seniausių Lietuvoje krikščioniška granito skulptūra, spėjama gaminta 1231 m., tačiau data labai nusitrynusi. Skulptūra atsitiktinai rasta Žygaičiuose, tuometinėje Tauragės apskrityje, ties klebonija prie Ežeruonos upelio, ištekančio iš Draudenių ežero. Gyvuliai, eidami į upelį gerti vandens, nuspardė krantą, ir 1931 m. vasarą po liūties klebonas ten atrado liūtuko skulptūrą. Susisiekęs su Valstybės archeologijos komisija, šį radinį klebonas Juozas Martusevičius perdavė komisijos atstovui Vladui Pryšmantui.

Lietuvos liaudies kultūros centras 2005 m. įsteigė „Aukso vainiko“ apdovanojimą, kuris skiriamas liaudies meistrams už liaudies vaizdinę (skulptūrą, tapybą, grafiką, karpinius), taikomąją (tekstilės, keramikos, taikomųjų medžio dirbinių, kalvystės, juvelyrikos, pynimo iš vytelių, margučių, sodų, verbų ir kt.) dailę bei kryždirbystę (kryžius, stogastulpius, koplytstulpius, koplytėles ir kitus tradicinės formos paminklus).

Parodos-konkurso tikslas – palaikyti gyvybingas lietuvių liaudies meno tradicijas, skatinti kuo daugiau liaudies meistrų įsitraukti į kūrybinę veiklą, pristatant ir populiarinant parodoje jų kūrinius, įvertinti ir pagerbti talentingiausius liaudies meistrus.

2017 m. spalio 25 d., trečiadienį, 17 val. Tauragės krašto muziejuje (Dariaus ir Girėno g. 5) vyks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejaus parengtos parodos „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“ atidarymas. Parodos atidaryme dalyvaus Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis, Istorijos skyriaus vedėja Ramunė Driaučiūnaitė, vokiečių bendrijos „Edelweiss-Wolfskinder“ pirmininkė Alfreda Kažukauskienė.

Trumpai apie parodą. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis šių vaikų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra Lietuvos visuomenės dalis, apie kurią, deja, labai mažai kalbama ir žinoma. Ilgainiui šiuos vaikus imta vadinti „vilko vaikais“. Šie vaikai yra brutalaus sovietinio teroro aukos ir baisių sovietinių nusikaltimų liudininkai. Atkeliavę į Lietuvą dar visai maži, jie rado prieglobstį, čia įleido šaknis, todėl nusipelno, kad jų balsas bylotų tragiškas, sunkiai protu suvokiamas gyvenimo istorijas.

Kiekvienas miestas, miestelis ar kaimas gali didžiuotis turėdamas savo kraštą reprezentuojantį muziejų. Tokį turi ir Skaudvilė, kuriuo džiaugiasi jau 40 metų. Jį įkūrė istorijos mokytojas Dainotas Habdangas, kuris vadovaudamas kraštotyros būreliui surinko eksponatus ir sudarė pirmąją ekspoziciją Skaudvilės mokykloje. Vėliau muziejus buvo perkeltas į Skaudvilės kultūros namų patalpas, kur ir yra iki šiol. Didelį indelį įnešė ir mokytoja Eugenija Krencienė, kuri sunkiausiu laikmečiu, ėmėsi muziejų prižiūrėti ir prikėlė jį naujam gyvenimui. Kadangi, muziejaus įkūrėjų tarp mūsų jau nebėra, pagerbdami jų šviesų atminimą, Tauragės krašto muziejaus darbuotojai aplankė jų kapus ir uždegė žvakutes.