Kovo 6 d. 16 val. visuomenei pristatyta mėnesį pilies menėse veiksianti paroda „Lietuvininkai“. Pristatyti ją iš Vilniaus atvyko viena iš parodos rengėjų, Literatūros ir meno archyvo darbuotoja istorikė Severija Subačiūtė. Jaukaus vakaro metu pristatytos keturios asmenybės: mums labai artimas spaustuvininkas, Mažosios Lietuvos patriarchas, Bitėnuose gyvenęs Martynas Jankus. Taip pat dailininkas Adomas Brakas, rašytoja Ieva Simonaitytė, architektas Arvedas Kybrancas. Klausytojai pateikė įvairių juos dominančių klausimų, o renginį savo įtaigiu pasakojimu papildė Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė. Balandžio 6 d. paroda iš Tauragės keliaus į Bitėnus.

Parodoje „Lietuvininkai“ kovo 6 d. penktadienį 16 val. Tauragės pilies menėse kviečiame susipažinti su keturiomis Mažosios Lietuvos asmenybėmis, veikla ir kūryba formavusiomis regiono tapatumą:

1. Mažosios Lietuvos patriarchu Martynu Jankumi (1858 – 1946), kuris dar tarpukario metais, kaip spaustuvininkas ir publicistas, tapo krašto legenda. Jo indėlis, leidžiant laikraštį "Aušra", nepraranda aktualumo iki šiol.

2. Klaipėdos krašto dailininku, tremtiniu Adomu Braku (1886 – 1952), sunkiomis gyvenimo aplinkybėmis Altajaus krašte atvaizdavusiu savo kasdienybę ir prisiminimus apie Mažąją Lietuvą.

3. Rašytoja, Klaipėdos krašto gyvenimo metraštininke Ieva Simonaityte (1897 – 1978), kurios darbuose atsispindi plataus istorinio tarpsnio lietuvininkų likimas ir iššūkiai, susidūrus su germanizacijos politika ir svetimos kultūros įsiveržimais.

4. Architektu Arvedu Kybrancu (1930 – 1997), Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjų sūnumi, išsaugojusiu savo identitetą per visą sovietinės okupacijos laikotarpį. A. Kybranco kūrybiniai sprendimai buvo įgyvendinami visoje Lietuvos teritorijoje, nemaža jų dalis – Klaipėdos krašte.

Keturių lietuvininkų pasakojimai bus kuriami pasitelkiant autentiškus, pirmą kartą eksponuojamus kūrybinės veiklos dokumentus, fotografijas, prisiminimus iš Lietuvos literatūros ir meno archyvo fondų.

Jeigu mintimis galėtume teleportuotis į tarpukario Tauragę, tikriausiai miesto gatvėse, krautuvėse ir kai kur namuose rytais girdėtume „labas rytas“, „доброе утро“, „בוקר טוב“, „guten morgen“. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ prie Lietuvių kalbos dienų iniciatyvos prisijungia antrus metus iš eilės. Šįmet bendradarbiaudami su Tauragėje veikiančiu „Kalbų centru“ kvietėme į paskaitą – dirbtuves „Išversta istorija“. Vokiečių kalbos specialistė, Rimutė Bandzinienė, vertė fragmentus iš XVII a. biblijos, giesmę iš XVIII a. mišių knygos, XIX a. laikraštį, kuriame buvo pasakojama apie Tauragės konvencijos užkulisius, XX a. atvirukus iš karo nusiaubto Tauragės krašto. Vokiški muziejaus eksponatai renginio lankytojams "prakalbo" lietuviškai.

Kultūros muitinės projektu Tauragės krašto muziejus „Santaka“ siekė aktualizuoti XIX a. kultūros paveldo objektą – Tauragės pilį ir menes, burti muziejaus draugų bendruomenę. Jei caro laikais per Tauragę pirmyn ir atgal migravo žmonės, daiktai ir idėjos, tai šiandien Kultūros muitinė užsipildo skirtingomis kultūrinėmis patirtimis.
VASARIS – MUZIKOS MĖNUO. Kultūros muitinės projektas atidarytas atmosferinės muzikos koncertu. Grupė „Vėlių namai“ pilies menes užpildė liaudiškojo religingumo perpildyta audiovizualine misterija.

Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba ir Tauragės rajono savivaldybė.

Jau antrus metus iš eilės, artėjant Valentino dienai, pilies menėse skamba romantiškos eilės. Kaip sako renginio sumanytoja: "Valentinas - tai legalus metas būti sentimentaliems, skaityti lyriškus eilėraščius." Renginio turinį užpildė literatų klubo "Žingsniai" nariai bei legioniere save pavadinanti, Daiva Genienė. Gitara pirmąkart skliautų erdvėje grojo Romanas Grigorjev.
#Valentinodiena#Tauragėsmuziejus