TAURAGĖS KRAŠTO MUZIEJUS

Lankymas:

   I–IV –  9–17 val.

    V  915.45 val.

   VI – 10–16 val.


Dariaus ir Girėno g. 5, LT-72215

Tel. ekskursijoms: +370 676 87 756

Tremtinių ir politinių kalinių kančių namai:

+370 639 45 667

Skaudvilės krašto muziejus:

+370 602 67 886

El. p. info@tauragesmuziejus.lt

Biudžetinė įstaiga, 302477081

Duomenys kaupiami juridinių asmenų registre.

TIC baneris

Karsuvos ziedas baneris

LIMIS2

Senos Taurages foto baneris

Cepausko baneris

ES

MuziejuLobiai

europena jpg

Kult pav skaitm logo

Istorinio zemelapio baneris

Tauru parkas

Remejai

Tauragės pilis 360°

Menes pries ir poTauragės vizitinė kortelė – pilis. Jos bokštai, pastatai, erdvės – praeities liudininkai, išlikę ne kartą griautoje ir niokotoje Tauragėje. Pilies komplekse vykdoma keletas projektų. Vienas iš jų baigiamas – pilies menių pritaikymas visuomenės poreikiams. Pritaikytos patalpos reprezentacinėms reikmėms, sąlyginai vadinamos Kultūrinių derybų, Deklaracijų ir Diplomatijos menėmis. Pirmą kartą salėse galėsime išvysti sienos tapybą – pirmųjų Tauragės valdytojų herbus, šešėlių teatro instaliacijas. Kitos patalpos su garso ir vaizdo įranga, belaidžiu internetu pritaikytos edukacijoms, parodoms. Paslapčių kambaryje galėsite patirti įspūdingą kelionę požemiu po Tauragės žymiausias vietas arba pasižvalgyti į daugybę miniatiūrinių praeities vaizdelių daugiau kaip tūkstančio negatyvų fototekoje. Atverti įspūdingi dalies patalpų skliautai, išsaugotos išlikusios originalios „geležytų“ plytų grindys, visos patalpos pasiekiamos neįgaliesiems. Bet apie viską išsamiau.

Skaityti daugiau...

Tremtyje 2Pradėjome susikaupimo ir rimties laikotarpį - Adventą, kuomet tikintieji laukia Jėzaus gimimo akimirkos ir ruošiasi jai. Tai laikas, skirtas apmąstymams, įvertinti per metus nuveiktus darbus. Rodos, mums, Adventas yra įprastas ir kiekvienais metais pasikartojantis. Tačiau būta ir kitokių Advento laikotarpio išgyvenimų bei patirčių.

Skaityti daugiau...

Kalendorinis pavasaris pagaliau atėjo į gamtą. Tirpsta sniegas, savo parodymais džiugina termometro stulpelis. Kol laukiame atvykstančių sparnuotų svečių, pats laikas pažvelgti atgal ir prisiminti įdomiausius momentus iš praėjusios žiemos.

Kaip ir kasmet, sausio viduryje, vyko žiemojančių paukščių apskaita. Šiemet be įprastų mūsų krašte didžiųjų ančių ir dančiasnapių tarp Butkelių ir Taurų prie gyvenamųjų namų nustebęs pamačiau vaikščiojantį baltąjį gandrą. Nors sniego ir nebuvo, bet minusinė temperatūra nepalengvino jo gyvenimo. Greičiausiai jam padėjo žmonės. Gandras žiemą – nedažnas paukštis mūsų krašte.

Skaityti daugiau...

Kestucio g tada ir dabarGražiai pasitikome Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Keičiasi laikai, keičiasi ir „arkliai“. Į kasdienybę beldžiasi elektromobiliai, todėl įdomu panagrinėti dar vieną užmirštosios prieškario Tauragės temą. Tai automobiliai ir jų infrastruktūra tuometinėje Tauragės apskrityje.

Prieš tai dar verta paminėti, kad patį pirmąjį automobilį tauragiškiai tikriausiai išvydo jau 1896 m. arba per kelis vėliau sekusius metus. Prancūzų gamybos automobilius Panhard Levasseur 4CV įsigijo Rusijos susisiekimo ministerija plentams Ryga-Tauragė bei Sankt Peterburgo-Varšuvos (pro Zarasus-Suvalkus) plentams prižiūrėti. Visai tikėtina, kad pačioje XIX a. pabaigoje šis keistas išradimas retais atvejais jau užsukdavo į Tauragės muitinę-pilį. Yra žinių, kad 1908 m. trims Kuršo gubernijos pirkliams leista atidaryti automobilių eismą nuo Mintaujos (dabar Jelgava) per Tauragę iki Prūsijos sienos prie Lauksargių kroviniams ir keleiviams vežti. Autobusai turėjo 4 cilindrų, 30 AG (22 kW) benzino variklius. Išliko kelios Pirmojo pasaulinio karo laikų vokiečių kariuomenės darytos nuotraukos su automobiliais Tauragėje Vaistinės g. (dabar Kęstučio) bei Skaudvilės turgaus aikštėje. Tikriausiai tai NAG bei Opel 20/45 PS.

Skaityti daugiau...

2. Laivas ObeliaiTauragė gali didžiuotis daugybe Lietuvai ir pasauliui nusipelniusių žmonių. Vienus prisimename pakankamai dažnai, tačiau kitus, ypač gyvenimą susiejusius su kitais Lietuvos ar užsienio miestais, minime kur kas rečiau. Pripažinkime, mažai ką žinome apie du brolius, ilgamečius žvejybinių laivų kapitonus, užaugusius Tauragės pakraštyje – Tauruose ir baigusius Pirmąją vidurinę mokyklą (dabar M. Mažvydo progimnaziją). Kviečiu susipažinti su Vygantu ir Žydrūnu Naujokais. Brolių tėvai turėjo namą Šilalės g., už tuometinių barakų netoli senojo stadiono, tačiau per karą namas sunaikintas miestą bombarduojant Vokietijai. Šeima laikinai apsistojo Jatkančiuose pas tėčio mamos mamą, o naują gyvenimą ėmė kurti Tauruose.

Skaityti daugiau...

Ona Laurinaitiene verpia Pasakoja Ona Laurinaitienė – Kuizinaitė, g. 1922 m. Lomių parapijos Vaitimėnų kaime, gyvenanti Tauragėje. Pasakoja apie savo jaunystės laikus, kai augo tėvų namuose.

Užrašė Viliutė Ružinskaitė, Tauragės krašto muziejaus muziejininkė-etnografė

DUONA. „Mana atminime būdava duonai sumaldava per šatrą, būdava šatravoti miltai ruginiai“. Būdavo šatravotų ir kvietinių miltų. Trim savaitėm kepdavo 6 kepalus duonos. Būdavo 5 dideli kepalai ir kampukas. Tėviškėje būdavo apvalūs duonkubiliai, kuriuos dar naudodavo kopūstams pjauti raugiant. Šeimoje valgytojų buvo 14 žmonių: savo šeima, du nuomininkai, dar pasikviesdavo talkininkų. Duonos užtekdavo trims savaitėms. Jei kada kepė kugelį, tai duonos tą dieną nereikdavo.

Plikyta duona. Į duonkubilį įpildavo miltų, užplikydavo 6 litrais verdančio vandens ir išplakdavo. Kiek paplikus, dar papildydavo šilto vandens ir pastatydavo rūgti. Rūgdavo 3 dienas. Kartas nuo karto vis paplakdavo. Į plikytą duoną

Skaityti daugiau...

Pauksciu palydosŠiemet Lietuvos ornitologų draugija (LOD) jau 23-ą kartą pakvietė visus gamtos mylėtojus, mažus ir didelius, patyrusius ir nelabai, prisidėti prie gausaus stebėtojų būrio ir išlydėti išskrendančius paukščius. Rudeninės paukščių palydos – tarptautinė šventė, joje dalyvauja apie 40 Europos ir Azijos šalių. Tomis pačiomis dienomis tūkstančiai žmonių praleidžia laiką gamtoje, išeina į pažintines ornitologines ekskursijas, skaičiuoja migruojančius paukščius. Vėliau duomenys siunčiami į vieną centrą ir sudaroma bendra statistika. Rezultatas – mokslininkai gauna naujos informacijos apie paukščių migracijų kelius ir srautus, o dalyviai – įgauna naujos patirties, žinių ir geros nuotaikos.

Skaityti daugiau...