TAURAGĖS KRAŠTO MUZIEJUS

Lankymas:

   I–IV –  9–17 val.

   V–VI – 10–16 val.


Dariaus ir Girėno g. 5, LT-72215

Tel. +370 676 87 756, +370 446 51 468

Tremtinių ir politinių kalinių kančių namai:

+370 639 45 667

Skaudvilės krašto muziejus:

+370 602 67 886

El. p. info@tauragesmuziejus.lt

Biudžetinė įstaiga, 302477081

TIC baneris

LIMIS2

Cepausko baneris

MuziejuLobiai

europena jpg

Kult pav skaitm logo

Istorinio zemelapio baneris

Tauru parkas

Remejai

Rekomenduojame naudoti naršykles
Firefox arba Chrome:

Firefox-logologo-chrome

Tauragės pilis 360°

Kalendorinis pavasaris pagaliau atėjo į gamtą. Tirpsta sniegas, savo parodymais džiugina termometro stulpelis. Kol laukiame atvykstančių sparnuotų svečių, pats laikas pažvelgti atgal ir prisiminti įdomiausius momentus iš praėjusios žiemos.

Kaip ir kasmet, sausio viduryje, vyko žiemojančių paukščių apskaita. Šiemet be įprastų mūsų krašte didžiųjų ančių ir dančiasnapių tarp Butkelių ir Taurų prie gyvenamųjų namų nustebęs pamačiau vaikščiojantį baltąjį gandrą. Nors sniego ir nebuvo, bet minusinė temperatūra nepalengvino jo gyvenimo. Greičiausiai jam padėjo žmonės. Gandras žiemą – nedažnas paukštis mūsų krašte.

Skaityti daugiau...

Kestucio g tada ir dabarGražiai pasitikome Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Keičiasi laikai, keičiasi ir „arkliai“. Į kasdienybę beldžiasi elektromobiliai, todėl įdomu panagrinėti dar vieną užmirštosios prieškario Tauragės temą. Tai automobiliai ir jų infrastruktūra tuometinėje Tauragės apskrityje.

Prieš tai dar verta paminėti, kad patį pirmąjį automobilį tauragiškiai tikriausiai išvydo jau 1896 m. arba per kelis vėliau sekusius metus. Prancūzų gamybos automobilius Panhard Levasseur 4CV įsigijo Rusijos susisiekimo ministerija plentams Ryga-Tauragė bei Sankt Peterburgo-Varšuvos (pro Zarasus-Suvalkus) plentams prižiūrėti. Visai tikėtina, kad pačioje XIX a. pabaigoje šis keistas išradimas retais atvejais jau užsukdavo į Tauragės muitinę-pilį. Yra žinių, kad 1908 m. trims Kuršo gubernijos pirkliams leista atidaryti automobilių eismą nuo Mintaujos (dabar Jelgava) per Tauragę iki Prūsijos sienos prie Lauksargių kroviniams ir keleiviams vežti. Autobusai turėjo 4 cilindrų, 30 AG (22 kW) benzino variklius. Išliko kelios Pirmojo pasaulinio karo laikų vokiečių kariuomenės darytos nuotraukos su automobiliais Tauragėje Vaistinės g. (dabar Kęstučio) bei Skaudvilės turgaus aikštėje. Tikriausiai tai NAG bei Opel 20/45 PS.

Skaityti daugiau...

2. Laivas ObeliaiTauragė gali didžiuotis daugybe Lietuvai ir pasauliui nusipelniusių žmonių. Vienus prisimename pakankamai dažnai, tačiau kitus, ypač gyvenimą susiejusius su kitais Lietuvos ar užsienio miestais, minime kur kas rečiau. Pripažinkime, mažai ką žinome apie du brolius, ilgamečius žvejybinių laivų kapitonus, užaugusius Tauragės pakraštyje – Tauruose ir baigusius Pirmąją vidurinę mokyklą (dabar M. Mažvydo progimnaziją). Kviečiu susipažinti su Vygantu ir Žydrūnu Naujokais. Brolių tėvai turėjo namą Šilalės g., už tuometinių barakų netoli senojo stadiono, tačiau per karą namas sunaikintas miestą bombarduojant Vokietijai. Šeima laikinai apsistojo Jatkančiuose pas tėčio mamos mamą, o naują gyvenimą ėmė kurti Tauruose.

Skaityti daugiau...

Ona Laurinaitiene verpia Pasakoja Ona Laurinaitienė – Kuizinaitė, g. 1922 m. Lomių parapijos Vaitimėnų kaime, gyvenanti Tauragėje. Pasakoja apie savo jaunystės laikus, kai augo tėvų namuose.

Užrašė Viliutė Ružinskaitė, Tauragės krašto muziejaus muziejininkė-etnografė

DUONA. „Mana atminime būdava duonai sumaldava per šatrą, būdava šatravoti miltai ruginiai“. Būdavo šatravotų ir kvietinių miltų. Trim savaitėm kepdavo 6 kepalus duonos. Būdavo 5 dideli kepalai ir kampukas. Tėviškėje būdavo apvalūs duonkubiliai, kuriuos dar naudodavo kopūstams pjauti raugiant. Šeimoje valgytojų buvo 14 žmonių: savo šeima, du nuomininkai, dar pasikviesdavo talkininkų. Duonos užtekdavo trims savaitėms. Jei kada kepė kugelį, tai duonos tą dieną nereikdavo.

Plikyta duona. Į duonkubilį įpildavo miltų, užplikydavo 6 litrais verdančio vandens ir išplakdavo. Kiek paplikus, dar papildydavo šilto vandens ir pastatydavo rūgti. Rūgdavo 3 dienas. Kartas nuo karto vis paplakdavo. Į plikytą duoną

Skaityti daugiau...

Pauksciu palydosŠiemet Lietuvos ornitologų draugija (LOD) jau 23-ą kartą pakvietė visus gamtos mylėtojus, mažus ir didelius, patyrusius ir nelabai, prisidėti prie gausaus stebėtojų būrio ir išlydėti išskrendančius paukščius. Rudeninės paukščių palydos – tarptautinė šventė, joje dalyvauja apie 40 Europos ir Azijos šalių. Tomis pačiomis dienomis tūkstančiai žmonių praleidžia laiką gamtoje, išeina į pažintines ornitologines ekskursijas, skaičiuoja migruojančius paukščius. Vėliau duomenys siunčiami į vieną centrą ir sudaroma bendra statistika. Rezultatas – mokslininkai gauna naujos informacijos apie paukščių migracijų kelius ir srautus, o dalyviai – įgauna naujos patirties, žinių ir geros nuotaikos.

Skaityti daugiau...

Oxythyrea funesta 005 Yra toks vabalas: jis gal nelabai išvaizdus, bet savotiškai įdomus. Jis nepasižymi nei ypatingu dydžiu, nei ryškiomis tropinių vabalų spalvomis. Tiesiog juodas su baltais taškais ir retais šviesiais plaukeliais, apie centimetrą dydžio. Pagal Lietuvos entomologų draugijos informaciją, 2004 metais ši rūšis vėl atsirado Lietuvoje beveik po 70 metų pertraukos, o 2013 metais jis buvo paskelbtas Lietuvos metų vabalu.

Netgi po atsiradimo, šių vabalų Lietuvoje yra ne visur ir ne visada. Profesionalių Lietuvos entomologų ir entomologų-mėgėjų pastangomis jų buvo rasta dvylikoje Lietuvos rajonų. Didžioji jų dalis – pietų Aukštaitijoje, Dzūkijos ir Suvalkijos šiaurėje.

Skaityti daugiau...

PauksciaiPraėjo metai, ir Lietuvos ornitologų draugija vėl paskelbė žiemojančių vandens paukščių apskaitos datas. Pagal tarptautinį susitarimą šiemet Lietuvoje šitą darbą reikėjo atlikti sausio 13 – 15 dienomis. 

Apsiniaukęs dangus ir tingiai byrantis sniegas nesutrukdė praeiti įprastą maršrutą - Jūros upės ruožą nuo Tauragės užtvankos iki geležinkelio tilto Tauruose – būtent čia žiemą daugiausia renkasi antys.

Skaityti daugiau...