Spausdinti 

Pirmojo pasaulinioRugpjūčio 12 d. į Tauragės krašto muziejų atvyko garbūs asmenys su fotoparoda apie Pirmojo pasaulinio karo karių kasdienybę. Dalyvavo Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities istorijos ir meno muziejaus direktorius Sergej Aleksandrovič Jakimov, direktoriaus pavaduotoja Olga Nikolajevna Ščeglova, Baltarusijos nacionalinio muziejaus direktorius Oleg Garijevič Ryžkov ir Baltarusijos valstybinio literatūrinio Jankos Kupalos muziejaus direktorė Jelena Romanovna Liaškovič. Svečiai dėkojo už galimybę eksponuoti parodą mūsų muziejuje, džiaugtasi palaikomais ir naujai mezgamais ryšiais.

Apsikeista dovanomis. Svečiai iš Karaliaučiaus ir Minsko dovanojo muziejui knygų apie Donelaitį ir jo namus - Tolminkiemį, taip pat atvirukų rinkinių. Gražią kalbą pasakė Tauragės krašto muziejaus direktorius Petras Jokubauskas, apie Tauragę Didžiojo karo metu pasakojo pavaduotojas Viktoras Kovšovas, apie bendrą karo eigą Europoje - muziejininkas Darius Kiniulis.

Tai jau ne pirmas Tauragės krašto muziejaus kartu su Karaliaučiaus muziejumi rengtas projektas. Esame pakviesti į Karaliaučiuje rugsėjo 24-27 d. vyksiančią tarptautinę konferenciją apie Napoleono karus "Nuo Tauragės konvencijos iki Paryžiaus".

Štai kaip parodą apibūdina patys jos kūrėjai:

"2014 m. Europos bendrija pažymi įsimintiną datą - 100 metų jubiliejų nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios. Tačiau šio iš pažiūros tolimo karo istorija dar turi daug baltų dėmių. Parodos rengėjai apibūdina šį karą kaip "nežinomą", "pamirštą". Įvykiai, padarę dižiulę įtaką XX a. pasaulio istorijoje, dar nėra iki galo objektyviai įvertinti šiuolaikinėje istoriografijoje. Tam gali pagelbėti muziejuose saugomi daugybė archyvinių šaltinių.
    Parodoje pristatomos retos fotografijos iš Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities istorijos ir meno muziejaus, centrinio šalies archyvo ir karo istorijos bei artilerijos muziejaus Sankt Peterburge, taip pat iš Baltarusijos nacionalinio muziejaus bei valstybinio literatūrinio Jankos Kupalos muziejaus (Minskas). Fotografijos leidžia pažvelgti į carinės Rusijos karių kasdienybę fronte, pajusti jų vidinę būseną bei tą karo beprasmybės nuojautą, kuri nusinešė milijonus gyvybių.
    Kasdienis karininkų ir eilinių karių darbas Didžiajame kare buvo labai sekinantis. "Apkasų" karas lėmė karių savijautą. Ekstremalios sąlygos privertė vyrus prisitaikyti prie sustingusio laiko, dienų dienas laukiant sekančio mūšio. Kariai miegojo drėgnuose apkasuose, dėl cheminio ginklo grėsmės ištisomis dienomis turėdavo gyventi užsidėję dujokaukes, savaitėmis gyveno be karšto maisto ir prastomis higieninėmis sąlygomis.
    Didžioji dalis darbo buvo atliekama ligoninėse, kurios tam tikra prasme irgi tarytum mūšio laukai, kadangi čia buvo kovojama dėl žmogaus gyvybių.
    Kasdienis gyvenimas fronte susidėjo iš karinių prievolių, sargybos, karinės technikos priežiūros, asmeninių ginklų valymo. Tačiau net ir atšiauriomis karo sąlygomis, kasdienybėje pasitaikydavo mažų malonumų. Jei diena karšta, kariai maudydavosi vėsioje upėje, gamindavo karštą maistą, žaisdavo kortomis. Namai atliko svarbų vaidmenį tiek karininkų, tiek pėstininkų gyvenimuose, nuo kurių jie buvo atskirti labai ilgai. Susirašinėjimas laiškais su šeima - štai kas davė stiprybės vyrams nepalūžti, kariauti ir tikėtis galų gale sugrįžti namo. Šiomis sunkiomis karo sąlygomis, kur, rodos, kiekvienas norėjo tik išgyventi, gimė baltarusių poezija - Gumilevo, Jokūbo Kolos ir Jankos Kupalos.
    Kilęs pasaulinis karas priminė mums, kad pasaulis, kuriame gyvename - labai trapus ir juo mes turime rūpintis. Vietinis dviejų valstybių konfliktas virto Pasauliniu karu, į kurį įsitraukė 33 valstybės."

Paroda veiks iki rugsėjo 5 d., tad siūlome nepraleisti progos ir užsukti.