TAURAGĖS KRAŠTO MUZIEJUS

...Prezidento g. 38 išvysite partizanų bunkerį...
...Amžių bokšte pasinersite į praeities pasaulėžiūrą...
...susipažinsite su turtinga pilies istorija...
Tauragės krašto muziejuje...
...Etnografijos ekspozicija...
...Skaudvilėje persikelsite į tarpukarį...
...Etnografijos ekspozicija...
...Gamtos ekspozicija...
...NKVD būstinėje išgyvensite tremčių ir rezistencijos netektis bei ryžtą...
...vienintelis toks šalyje apvalus filmukas apie Tauragę...
...Istorijos ekspozicija...
...Gamtos ekspozicija...

Lankymas:

   I–IV –  9–17 val.

    V  915.45 val.

   VI – 10–16 val.


Dariaus ir Girėno g. 5, LT-72215

Tel. ekskursijoms: +370 676 87 756

Tremtinių ir politinių kalinių kančių namai:

+370 676 87 756, +370 616 38 836

Skaudvilės krašto muziejus:

+370 602 67 886

El. p. info@tauragesmuziejus.lt

Biudžetinė įstaiga, 302477081

Duomenys kaupiami juridinių asmenų registre.

TIC baneris

Karsuvos ziedas baneris

LIMIS2

Senos Taurages foto baneris

Cepausko baneris

ES

MuziejuLobiai

europena jpg

Kult pav skaitm logo

Istorinio zemelapio baneris

Tauru parkas

Remejai

WeLoveLithuania

Tauragės pilis 360°

Plakatas

Parodoje „Lietuvininkai“ kovo 6 d. penktadienį 16 val. Tauragės pilies menėse kviečiame susipažinti su keturiomis Mažosios Lietuvos asmenybėmis, veikla ir kūryba formavusiomis regiono tapatumą:

1. Mažosios Lietuvos patriarchu Martynu Jankumi (1858 – 1946), kuris dar tarpukario metais, kaip spaustuvininkas ir publicistas, tapo krašto legenda. Jo indėlis, leidžiant laikraštį "Aušra", nepraranda aktualumo iki šiol.

2. Klaipėdos krašto dailininku, tremtiniu Adomu Braku (1886 – 1952), sunkiomis gyvenimo aplinkybėmis Altajaus krašte atvaizdavusiu savo kasdienybę ir prisiminimus apie Mažąją Lietuvą.

3. Rašytoja, Klaipėdos krašto gyvenimo metraštininke Ieva Simonaityte (1897 – 1978), kurios darbuose atsispindi plataus istorinio tarpsnio lietuvininkų likimas ir iššūkiai, susidūrus su germanizacijos politika ir svetimos kultūros įsiveržimais.

4. Architektu Arvedu Kybrancu (1930 – 1997), Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjų sūnumi, išsaugojusiu savo identitetą per visą sovietinės okupacijos laikotarpį. A. Kybranco kūrybiniai sprendimai buvo įgyvendinami visoje Lietuvos teritorijoje, nemaža jų dalis – Klaipėdos krašte.

Keturių lietuvininkų pasakojimai bus kuriami pasitelkiant autentiškus, pirmą kartą eksponuojamus kūrybinės veiklos dokumentus, fotografijas, prisiminimus iš Lietuvos literatūros ir meno archyvo fondų.