TAURAGĖS KRAŠTO MUZIEJUS

...Griežpelkiuose Jūsų lauks Antano Bagdono tautodailės darbų paroda...
Tauragės krašto muziejuje...
...pamatysite, kokius įrankius žmonės naudojo buities darbams...
...apsilankę muziejuje Jūs...
...išmėginsite interaktyvųjį stalą...
...Skaudvilės ekspozicijoje susipažinsite su krašto etnografija...
...Skaudvilėje persikelsite į tarpukarį...
...dėmesį patrauks etnografiniai baldai ir audiniai...
...pažinsite subtilų baltų meną...
...susipažinsite su turtinga pilies istorija...
...Prezidento g. 38 išvysite partizanų bunkerį...
...apsilankysite bokštų ekspozicijose...
...NKVD būstinėje išgyvensite tremčių ir rezistencijos netektis bei ryžtą...
...turtingame eksponatais gamtos skyriuje susipažinsite su daugybe paukščių, moliuskų, drugelių, žinduolių rūšių...
...pirmųjų mūsų eros amžių daiktai nukels į žilą krašto praeitį...
...nusikelsite į gilią skalvių genties senovę...
...pamatysite 20 milijonų metų senumo suakmenėjusį medį...

Lankymas:

   I–IV –  9–17 val.

    V  915.45 val.

   VI – 10–16 val.


Dariaus ir Girėno g. 5, LT-72215

Tel. ekskursijoms: +370 676 87 756

Tremtinių ir politinių kalinių kančių namai:

+370 639 45 667

Skaudvilės krašto muziejus:

+370 602 67 886

El. p. info@tauragesmuziejus.lt

Biudžetinė įstaiga, 302477081

Duomenys kaupiami juridinių asmenų registre.

TIC baneris

Karsuvos ziedas baneris

LIMIS2

Senos Taurages foto baneris

Cepausko baneris

ES

MuziejuLobiai

europena jpg

Kult pav skaitm logo

Istorinio zemelapio baneris

Tauru parkas

Remejai

Tauragės pilis 360°

                                                   web

Šventumo šviesa

Nedideli šventųjų paveikslėliai, liaudies vadinti „abrozdėliais“, pradėti platinti jau XIV a. vokiečių moterų vienuolių kaip naujametiniai sveikinimai. Tačiau labiausiai jie išpopuliarėjo XIX a., kai atsirado galimybė spausdinti didelius jų tiražus. Tai buvo ne tik sakraliniai objektai, bet ir savotiški įdėklai į maldaknyges. Pasak kultūros tyrinėtojo Vytauto Rimkaus, „Juos platino kunigai, dovanodami kalėdojimo metu, vaikams – Pirmosios Komunijos ir kitomis progomis. Kunigai, klebonai užsakydavo ar įsigydavo paveikslėlių savo parapijos, bažnyčios globėjo tema“. Platinami paveikslėliai buvo ir atlaidų dienomis.

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje imta spausdinti ir masiškai tiražuoti didelius šventųjų paveikslus, kuriuos įrėmintus ir įstiklintus žmonės kabino gerosios trobos krikštasuolėje. Labai dažnai ten būdavo pakabinti Viešpaties Jėzaus Kristaus ir Švenčiausiosios Mergelės Marijos Širdies paveikslai, tarp kurių būdavo kryžius. Tai buvo savotiški namų altorėliai, į kuriuos krypo žvilgsniai ir maldos vargų, nepriteklių ir nelaimių metu. Paveikslai buvo spausdinami Vokietijoje, Lenkijoje, o spaudos draudimo metais – ir Mažojoje Lietuvoje. Tarpukario metais šventųjų paveikslų išspausdinta ir Lietuvoje. Jų buvo išleidusi bendrovė „Malda“ Kaune.

Parodoje, kuri skirta Šv. Liucijos, šviesos globėjos, dienai, eksponuojami įvairūs tiražuoti šventųjų paveikslai, kuriuos iš kaimo gryčių surinko ir Tauragės krašto muziejui „Santaka“ padovanojo muziejininkas, kraštotyrininkas Klemensas Lovčikas, gyvenantis Upynoje. Kai kurie iš jų, sprendžiant iš jų būklės, tarnavo net kelioms kartoms, buvo, kad ir pageltę ir apiplyšę, laikomi namuose, neišmetami. Švento daikto niekas taip paprastai neišmeta, saugo, rūpinasi, vertina. Dabar muziejuje, šviesioje salėje, jie žiūrisi kažkaip skvarbiau negu savo natūralioje aplinkoje, kaimo trobose. Tačiau visi kartu jie daug kartų stipriau prabyla į mus – o kaip mes suprantame šventumą ir kankinystę? Ar norėtume pasekti jų pavyzdžiu? Ar pakeltume jų naštą? Telieka tai retoriniai klausimai lankytojams. O šiuo metu – džiaukimės, kad tie paveikslai neužmiršti, kad jie išliko ir gali byloti mums savo prasme ir grožiu.

Parodoje taip pat eksponuojami iš medžio išdrožti šventieji, kuriuos muziejui padovanojo Batakiuose gyvenanti garsi medžio drožėja tautodailininkė Ona Paulauskienė, a. a. mokytojas tautodailininkas Kazimieras Paulauskas ir a. a. tautodailininkas Antanas Kazlauskas. Jų kūriniai, kurie tęsia senųjų dievdirbių tradicijas, taip pat švyti šventumo šviesa. Linkime lankytojams tai patirti. Ateiti, pabūti, pajausti.

Paroda veiks iki vasario vidurio.

   Muziejininkė-etnografė Viliutė Ružinskaitė

Parodos atidarymo akimirkos