Gamtos ekspozicijų patalpose atnaujinta Aleksandro Naryškino fotografijų paroda. Dabar muziejaus lankytojai gali sužinoti, kokių sparnuotų svečių galima susilaukti žiemą prie lesyklos.

Tauragės krašto muziejus šiais metais laimėjo du projektus, kuriuos finansavo Lietuvos kultūros taryba. Vienas iš jų – liaudies meno skulptūrų „Šv. Jurgis“ ir „Šv. Florijonas“ restauravimas, kuriam buvo skirta 8000 litų. Abi skulptūras restauravo vilnietis restauratorius Alfonsas Šiaulys.
Šv. Jurgio skulptūra buvo geresnės būklės, dar eksponuojama muziejaus vertingiausių eksponatų ekspozicijoje „Tauragės muziejaus lobiai“, o Šv. Florijono statulos, kurią padarė žymus Tauragės krašto tautodailininkas šviesios atminties Pranas Šaulys, buvo neįmanoma rodyti lankytojams: medis sutrešęs, kibirėlis nukritęs.

Lietuvos radijui sukako 88-eri. 44 metus per jį skambėjo ir Juozo Šalkausko balsas.  Beveik tiek pat metų Juozas Šalkauskas veda respublikines dainų ir šokių šventes. Šį balsą girdime ir Lietuvoje vykstančiose tarptautinėse sportinių šokių varžybose, daugelyje kitų pramoginių susibūrimų. Gerą šūsnį jo įgarsintų knygų klauso aklieji. Juozas Šalkauskas dalyvauja literatūros vakaruose kaip skaitovas, yra 1987 metų „Poezijos pavasario“ skaitovų laureatas, pripažintas LRT kalbos grynuoliu.
      Juozas Šalkauskas teigia, kad visą gyvenimą dirba tik tuos darbus, kurie jam patinka. Dar vienas jo mėgstamas užsiėmimas – fotografija. Pabandęs vaikystėje fotografuoti, su aparatu nesiskiria ir dirbdamas. Fiksuoja kolegas, įamžino Lietuvos sportininkus olimpinėse žaidynėse, egzotiškų kelionių momentus. Pirmoji personalinė foto paroda surengta 1996 metais – „Girdimi, bet nematomi Lietuvos radijo žmonės“ (70 portretų Lietuvos radijo 70-mečiui).
      Ši paroda „Mūzos pavilioti. Poezijos pavasariai“ ir “Sakurų paunksmėje”, Vilniaus rotušės ceremonmeisteriui, Lietuvos fotomenininkų sąjungos garbės nariui Juozui Šalkauskui, jau tryliktoji.

Lapkričio 11 dieną įvyko Vilniečio tapytojo Pauliaus Šliaupos personalinė paroda „Iš rūkų“. Jaunąjį menininką vilnietį sveikino muziejaus direktorius Petras Jokubauskas, vicemeras Silverijus Statkus džiaugėsi, kad menininkas pasirinko Tauragę savo parodai, kad ištrūkęs iš Vilniaus betono džiunglių turės progą pasigrožėti ir Tauragės krašto gamta. Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos direktorius Sigitas Kancevyčius pažadėjo, kad ateityje jaunojo talento darbai papuoš ir bibliotekos erdves bei susirinkusiems žmonėms pristatė kartu su dailininku atvykusią jaunąją menotyrininkę tauragiškę Ievą Baublytę. Pasveikintas ir apdovanotas Paulius Šliaupa padėkojo muziejaus darbuotojams už šiltą sutikimą ir pagalbą ruošiant parodą. Paroda bus eksponuojama iki gruodžio 1 d.

Minint vaistinės jubiliejų, Skaudvilės krašto muziejinė ekspozicija surengė parodą „Skaudvilės vaistinei 130 metų“. Parodoje eksponuojamos senos fotografijos ir autentiški vaistinės receptai.
Skaudvilė XIX a. pab. dėl aktyvios prekybos buvo gan judrus pasienio miestelis. Čia daugėjo įvairių tautybių gyventojų. Gyventojų gausėjimas ir bloga miestelio sanitarinė būklė (trūko šulinių, gatvės negrįstos, gyventojai nepasižymėjo sanitarine kultūra) turėjo įtakos įvairių ligų plitimui.

Tauragės krašto muziejuje Lapkričio 11 dieną, antradienį, 17 val. atidaroma Vilniečio tapytojo Pauliaus Šliaupos personalinė paroda „Iš rūkų“. Parodoje pristatomi naujausi menininko darbai, sukurti stebint gamtos ir pasaulio  kaitą, nuolatinį savo ir matomos aplinkos virsmą. Žvelgdami į vieną ar kitą eksponuojamą peizažą, būsite nustebinti jo neįprastos struktūros, kurioje nėra vieno svarbiausio elemento.
Neretai klampus drobės paviršius, sukuria nedalomos visumos įspūdį ir žiūrovas, negalėdamas sufokusuoti žvilgsnio į vieną svarbiausią detalę, yra priverstas akimis klaidžioti po visą kūrinį. Siekiama, kad drobės paviršius būtų tyrinėjamas atidžiai, neskubant – pastebint atspalvių ir sluoksnių kaitą, įvairius paviršiaus nelygumus. Susipinantys augalų ir medžių siluetai, vienur paskendę, kitur netikėtai išnyrantys, kuria vidinio susikaupimo, ramybės, o kartais ir neramios savistabos pojūtį.

Būna laikas, kai vis labiau vėsta oras, dažniau niaukiasi dangus, naktys tampa tamsios ir ilgos. Tai reiškia, kad į miestą atėjo ruduo.

Ruduo mieste pasireiškia ne tik praretėjusiomis medžių lajomis, gatvėse ir parkuose šlamančiais po kojomis ryškiaspalviais lapais. Jei trumpam sustotum, mintyse atsiribotum nuo miesto ūžesio ir įsiklausytum į gyvos gamtos garsus, galėtum išgirsti tylą. Tarsi ir nebuvo niekada vabzdžių dūzgimo ore, daugiabalsio paukščių čiulbėjimo, kurie visai neseniai sudarydavo įprastą miesto gyvą foną. Šiuo metu dar yra šansas išgirsti savotišką pilkosios pečialindos giesmelę, daug trumpesnę, nei pavasarį; teko girdėti rudenį ir pasiilgusio pavasario varnėno girgždėjimą. Bet tai ir viskas.

Lietuvos liaudies kultūros centras 2005 m. įsteigė „Aukso vainiko“ apdovanojimą, kuris skiriamas liaudies meistrams už liaudies vaizdinę (skulptūrą, tapybą, grafiką, karpinius), taikomąją (tekstilės, keramikos, taikomųjų medžio dirbinių, kalvystės, juvelyrikos, pynimo iš vytelių, margučių, sodų, verbų ir kt.) dailę bei kryždirbystę (kryžius, stogastulpius, koplytstulpius, koplytėles ir kitus tradicinės formos paminklus).
Parodos-konkurso tikslas – palaikyti gyvybingas lietuvių liaudies meno tradicijas, skatinti kuo daugiau liaudies meistrų įsitraukti į kūrybinę veiklą, pristatant ir populiarinant parodoje jų kūrinius, įvertinti ir pagerbti talentingiausius liaudies meistrus.